Liepos mėnesio šilumos kainų statistika Lietuvoje

Vidutinė šilumos kaina

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina liepos mėn. yra 4,23 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su birželio mėn., mažėja 3,20 proc. Per metus (nuo 2018 m. liepos mėn. iki 2019 m. liepos mėn.) vidutinė šilumos kaina sumažėjo 4,51 proc.

Kuro kainos

Į 2019 m. liepos mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. gegužės mėn. biokuro (žaliavos kartu su transportavimu) kaina – 123,62 Eur/tne yra 10,81 proc. mažesnė nei į birželio mėn. šilumos kainas įskaičiuota vidutinė 2019 m. balandžio mėn. biokuro kaina (138,61 Eur/tne). Į liepos mėn. šilumos kainą įskaičiuota vidutinė gamtinių dujų kaina (418,00 Eur/tne), lyginant su į birželio mėn. šilumos kainą įskaičiuota (442,24 Eur/tne), mažėja 5,48 proc.

Šilumos kainos Lietuvoje

Liepos mėn. mažiausia šilumos kaina yra AB „Klaipėdos energija" aptarnaujamiems vartotojams (3,36 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (8,79 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.

Kuro struktūra

Skaičiuojant 2019 m. liepos mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2019 m. gegužės mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Atkreipiame dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.

Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.