Kas yra "gyvatuko" mokestis?

gyvatukas vonioje

"Gyvatukas" šildymo sezono metu.

Nuo kiekvienų metų spalio mėnesio (šildymo sezono pirmo mėnesio) iki sekančių metų gegužės 1 d. (pirmojo pilno ne šildymo sezono mėnesio) gyvenamuosiuose namuose sunaudota šilumos energija paskirstoma šildymo sezonui nustatyta tvarka.

Namuose, kuriuose modernizuoti šilumos punktai ir karštas vanduo ruošiamas individualiame šilumokaityje namo šilumos punkte, įvadinio šilumos apskaitos prietaiso suskaičiuotas bendras sunaudotas šilumos kiekis paskirstomas patalpų šildymui, vandens pašildymui (karšto vandens ruošimui) ir jo temperatūros palaikymui (cirkuliacinei šilumai).

Vadovaujantis šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 nauja redakcija, sudaryta ir patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) ir galiojančia nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučio namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai ("gyvatukams") suskaičiuojamas taikant iš ne mažiau kaip trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių išvestą namo cirkuliacinės sistemos vidutinę šilumos galią (kW). Ši šilumos galia konkrečiam namui taikoma viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį, įvertinant mėnesio trukmę (val.), iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos. Šildymo sezono metu mokestis už cirkuliacinę šilumą ("gyvatuką") kiekvienam daugiabučiam namui yra skirtingas. Namo vidutinį šilumos kiekį cirkuliacijai padalinus iš butų skaičiaus, gaunamas butui tenkantis šilumos kiekis cirkuliacijai.

"Gyvatukas" ne šildymo sezono metu.

Daugiabučiuose namuose, kai karštas vanduo ruošiamas namo individualiu bendro naudojimo  šilumokaičiu, šilumos skaitikliu užfiksuota šiluma paskirstoma karšto vandens ruošimui ir cirkuliacijai. Vadovaujantis aukščiau minėtu šilumos paskirstymo metodo Nr.4 nauja redakcija, pirmiausia suskaičiuojamas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti. Šį šilumos kiekį atėmus iš viso name sunaudoto šilumos kiekio, išmatuoto namo šilumos punkte įrengtu šilumos skaitikliu, gaunama cirkuliacijai sunaudota šiluma, kuri dalijama iš butų skaičiaus. Ne šildymo sezono metu cirkuliacinės šilumos kiekis kiekvieną mėnesį kiekvienam daugiabučiam namui yra skirtingas, todėl  už cirkuliacinę šilumą ("gyvatuką") atskirų namų gyventojai moka skirtingai.

"Gyvatukas" neatsiejama pastato karšto vandens sistemos dalis.

Jokio dvigubo apmokėjimo už vonios patalpų šildymą arba atskirai pridedamo mokesčio už "gyvatuką", kaip kai kurie vartotojai mano, nėra. Daugiabučiame name cirkuliacinė šiluma yra karštam vandeniui šildyti sunaudotos šilumos neatsiejamas palydovas: pirma – cirkuliacinė sistema reikalinga karšto vandens sistemos normaliam funkcionavimui (kad karštas vanduo ir nutolusius namo butus pasiektų gana greitai ir pakankamos temperatūros), antra – ji nori nenori naudoja šilumą – juk kaip matyti karštais vasaros mėnesiais, ši sistema ir tada naudoja šilumą. Čia dar kartą reikia pabrėžti, kad daugiabučio vartotojams išdalinamas (paskirstomas) tik tas šilumos kiekis, kurį suskaičiavo to namo šilumos skaitiklis. Tai, kad abu šilumos kiekiai (cirkuliacinės ir šildymo) daugiau ar mažiau dalyvauja patalpų (ne tik butų, bet ir bendro naudojimo, pvz.rūsio) šildyme, netrukdo jas butui paskaičiuoti skirtingu būdu ir priskirti atskirai, juolab, kad, kaip minėta aukščiau, cirkuliacinė sistema naudojama ištisus metus, o šildymui naudojama tik sezoniškai. 

Šilumos paskirstymas name atliekamas vadovaujantis pačių vartotojų pasirenkamais šilumos paskirstymo metodais. Metodus jie renkasi iš Komisijos sudarytų ir siūlomų šilumos paskirstymo metodų, arba pačių vartotojų sukurtų paskirstymo metodų, kuriuos reikia suderinti su Komisija. Su šilumos paskirstymo metodais galima susipažinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos interneto svetainėje www.regula.lt.